2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis
Lelija.
Magic.
Neras.
Nesupratimas veidų bei žodžių.
Nesupratimas savęs.
Dalelėm subyrėjus.
renku.renku.
Noras patirti seną jausmą.
Noras pamatyti senas akis.
Trupiniais pabirus
vandeny ištirpus
dugne nusėdus.
Neras.
Ore išsisklaidžius
laukuos pasisėjus
vaikam nepamačius.
Neras.
Neras, nors šalia bus,
jaus skausmą, bet neguos.
Dugne matys, bet nieko nedarys.
10.02.16
Guašas.
Guašu ištepliotas kūnas
veidu bėgantys dažani
žalios tavo akys žiba
ir skruostai raudoni mielai.
Spalvotos rankos žaidžia
ant kūnų piešia nekaltai
šlapi plaukai prilipę
prie mao veido geidžiamai.
Vanduo vis bėga kūnu
tu žiūri nuosekliai
kaip mano pirštai liečia
tavo delnus mylimai.
10.01.29
-ukai.
Pėdutėm tyliai švelniai
per žalią žolę brenda,
Rasos vaikai mažučiai,
šlapiom kojytėm laksto.
Pirštukai siekia saulės,
šviesos nematę akys,
Spindulių, jei tik galėtų,
parneštų visą saują.
Plaukučiai jaučia gaivą,
vaikučiai gaudo vėją,
Aukštai kalnuos jie renkas,
pasaulio pamatyti.
10.01.24
Sugrįžk.
Lapuose maudos
begėdžiai vaikai,
taškosi, laksto, kaip
mano mintys.
Padrikai. Nesurištai.
pabėgt ištrint
nors sekundę pamiršt.
Spalvoti laukai,
bet tu nematai.
Tau juokias vaikai,
bet tau negražiai.
Žaliai Mėlynai
Kodėl Nematai?!
Kodėl uždarai
užkamšai..
Juoda aplink,
nes taip nori Tu.
Užtildyti juokai
ir uždarytos lūpos.
Beprotė. Beprotė Ji!
Šaukia miškai..
bet tu neklausai.
Be žodžių
Be judesių
Be .. akių gilumų.
Sugrįžk.
Ne taip jau sunku..
10.01.10
Off.
Pilna galva.
Burna tuščia.
Žodžiai bėgioja
ir slepias.
O reikia deja.
Liežuvis pinas,
niekas nepadeda.
Jautiesi kvailai,
kai matai jų akis.
Nori prasmekt,
deja, 5tas aukštas.
Rėkt? Šauktis?
Ko? Durnu palaikys.
Jų akys vis dar neatstoja,
žinai, ką jie galvoja.
Akyse temsta
Kojos nelaiko
Krenti ant žemės.
Taip. Dabar jie juokias.
Kvailys, kvailys tu.
Jų žvilgsniai vis veria tave.
Nebematai. Nebegirdi.
Pokšt.
Off.
09.04.10
Sad eyes.
Nakty pamatėm
savo baimes ir
skausmus.
Tyloj išgirdom
balsus senus.
Šešėlių bijom -
vaizduotė didelė.
Už lango lija.
Girdim garsus..
Muzika skamba,
Bat for lashes -
Sad eyes.
Norisi verkt.
Akys atmerktos,
užmerkt nepavyksta.
Vis galvoji, svajoji..
Naiviai deja.
Sad eyes..
Skamba.
Vis skamba.
09.04.10
Mergelė.
Raudona suknelė
mėlyni plaukai
nepaprasta mergelė
vaikšto sniegais.
Rankutę iškėlus
į dangų aukštai
Dievulio ji prašo
bernelio tik jai.
Plaukuos skleidžias tulpė
skruostai rausvi
vis prašo mergelė
vienintėlio jai.
Ateina bernelis
dailutis tikrai
ie neša mergelę
per pūgą ramiai.
Abu jie laimingi
tai matos labai
tik gaila jų meilė
netruks amžinai.
09.12.17
Norėčiau būti.
Pažinimas žmogaus,
tamsoje.
Pirštais nučiupinėtas
išnagrinėtas.
Norėčiau būti kitokia
atvirkščia visam
pasaulio supratimui.
Norėčiau būt neatrasta
ir atsiverti tik
svarbiausiems.
Paprasta, bet ne.
Žmonėms - apčiuopiamumo.
Man - nematomo jutimo.
Paprastučiai būna tobuli.
Reikia kažko paprasto
neįprastai.
09.12.16
Bedugnė.
Negyvenamoj saloj
įmesta bedugnėn
su visais baisiausiais
žmonių burtais.
Rėkti negali, nes vistiek
negirdi niekas,
nežinia beribė skverbiasi
pro odą
akys mato tamsą
kejos nejuda iš baimės
rankos bando atpažinti
daiktus
veltui.
Pilnatis geltona -
vienas šviesus daiktas
primenantis, kad gyveni.
Lašo garsas skamba
kaip liūtis
Lapo šnareys, kaip
miškas vėjuotą vakarą.
Galvojant, net mintys
atsimuša, kaip aidas.
Atsisėdus tyliai,
ant kažko glitaus
ir drėgno,
laukiu saulės nušvitimo,
trumpo, tvankaus oro
išnykimo
ir
Tavęs.
09.12.15
Šešėliuos.
Gyvenimas mistika,
Kaip žmonės šešėliuos.
Pusiau matomi
ir baikštūs.
Norėti nedraudžia,
bet paliesti neleidžia,
Slepiasi kaip žmonės
šešėliuos.
Bijo.
Tiesą slepia
nuo paties savęs.
Jausmus užgesina.
Aistrą sutramdo.
Deja be jokios
priežasties.
O žmonės šešėliuos
nepriima į savo gretas.
Ne vieta, ne vieta
Jam ten būti...
Kad kas nors Jį ištemptų
į šviesą ir lieptų
pripažinti tiesą..
09.12.05
"Žiema."
Lapų rudumas.
Ruduo žiemą.
Vaikų žaidimai purve
ir sniego senis pavirtęs
lapų seniu.
Senelės džiaugias
galėdamos ilgiau
vedžioti savo prišertus
katinus lauke.
Žiemą naktys tamsesnės
be sniego,
o rytą langai aprasoja
nuo rudeninės drėgmės.
Paukščiai nesusipratę
tupi medžiuos ir mano,
jog žiemos jie tiesiog
nepastebėjo.
Kalėdos.
Turbūt irgi be sniego.
Eglutę galėsim puošti
supelijusiais lapais
ir dar kaikur
raudonuojančiom uogom,
kurių pavadinimo nepamenu.
Pavasarį bent jau nesmirdės
kaip visuomet, nes sniegas
uždengs visus nešvarumus.
Užtat vasarą kasim sniegą
paplūdimy ir manau
rasim daug lobio.
09.12.04
Juodais pirštais.
Juodais juodais
pirštais,
Kaip žemę pardavus.
Basai, šaltai.
Užsimerkus
Neišleidžiant
paskutinių ašarų.
Išdžiuvusios akys.
Nukramtytos lūpos.
Pirštai drebantys
and kelių.
Nežinojimas.
Nenorėjimas.
Laukimas.
Žudo.
Tyla galvoje
Spaudžianti labiau,
Nei triukšmas.
Tamsa akyse
akinanti labiau,
Nei šviesa.
kodėl.kodėl.kodėl.kodėl.
kodėl.kodėl.kodėl.kodėl.kodėl..
Kaip visuomet.
Prisileidi kenti.
Muzika skaudi.
Lapai geltoni.
Naktis šviesi.
Tavo akys tuščios
Žodžių lūpose nėra.
Kaip visada.
09.10.25
Meilė.
Pūrus. Trapus.
Bet norimas ir
laukiamas.
Jausmas keliantis
į viršų.
Jausmas priverčiantis
išnykti.
Atsiduoti tik vienam.
Nusipelniusiam.
Tam. Vienam.
Bet. Kažkur dingsta.
Dingsta vos pajutis
ir prisijaukinus.
Bet. Neįsileidžia į
vidų.
Juokias. Verkia.
Šypso. Smerkia.
Jis juodas, bet baltas.
Saldus, bet kartus.
Vos palietęs nudegi
pirštus.
Veidu į šlapią
pagalvę.
Byrančiu tušu
akių pakraščiuose.
Pirštais plaukuose.
Ir graužiantis
skausmas viduje.
Tiek kart patirta.
Tiek kart kantėta,
bet norėta.
Kas kart aiškiau
jį atrakint.
Bet skauda vis
taip pat.
09.09.22
Mėnuliai.
O kai kas turi mėnulį,
kuriame būna tik
ruduo.
O kai kas neturi mėnulio.
O kas nors gal turi
kitokį -ulį.
Arba neturi.
O vieni gyvena tuose
mėnuliuose, kiti tik
šiaip vasarą užsuka.
O dar kiti pabėga ten
nuo visokių negerumų ...
09.09.24
Mažyčiuos pataluos.
Mažyčiuos pataluos,
Mėnulių sūkuriuos,
Pirštukais tyliai švelniai.
Per veidus.
Meiliom akytėm žiūri.
Lūpytėm pravertom.
Minkštom pirštukų
pagalvėlėm - patalan.
Į naktį šviesią žiūri -
Nebūna ten tamsios.
Ašaras surinkę,
medžius jei laisto
naiviai.
Naujos dienos
belaukdami.
09.10.13
Sauja lauko.
Šašėliai apsivilkę.
Pamiršę visą esmę.
Medžius vardais vadina.
Po skėčiais saulės saugos.
Juodai ir nespalvotai.
Tirštai, bet blankiai
jaukiai.
Armonikėlėm tyliai blausiai
Lūpytėm patyliukais
Užmigusius .. ramiai ..
Parneški saują lauko.
Parneški medžio sėklų.
Gylių. Uosio.
Įdėki vaikui į supintus delnus.
Ir palaistęs saugok.
09.09.17
Pusbadžiu.
Pusbadžiu saulėtoj žemėj.
Jausmų.jausmų.
Akių, meilės pilnų.
Pliki.Pilki.ir Pamiršti.
Tamsiuos namuos jie
slepias.
They are using imagination.
Pavėsiuos ieško saulės.
Vandenyje dangaus.
Drugelius kalbėti moko,
bet patys tyli.
ramiai ir ilgai.
Eiti.eiti. svarbu tik nesustot.
Pamirški. Praeis.
Praskris.. Debesais.
Po cukraus gabaliuką
savo vaikam.
Kasnakt.
Prieš miegą.
Sapnam.
09.09.08
Akių gelmėse.
Akių gelmėse sapnai
paslėpti.
Žmonės jų pamatyti
susirenka slaptai.
Mėlynai apsirengę
lyg daungūs nakties.
Kviečia sapnus
mėnulio garsais.
Ateiki. Pamatysi.
Pilnaty pasislėpsi.
Padus į vandenį.
Akis į žvaigždes.
Tik užsimerk.
Išgirsi, kaip ateina.
Tyliai beldžiasi į vidų.
Įsileiski ir nebeišeis.
Taip ir liks. Visam.
09.09.08
Laukais.
Laukais. Laukais.
Po mėlynu dangum.
Javais. Javais.
Norėdama pabėgti.
Toli nuo žemės
pakilti.išnykti.
Skristi burbule vandens
matyti viską mėlynai..
Pamiršti,ko nenori prisiminti
Vanduo.Ruduo.Mėnulis.
Ištrinti viską, kas viduj
neduoda ramybės gyventi
ir sapnuoti.
Muzika skamba.
Ašaros bėga.
Akys užmergtos.
Plaukai šlapi.
..
09.08.29
Pilnaty.
Pilnaty pažaiskim
Pirštukais pajauskim
Viską, ko geidžiam,
ko norim.
Pirštukais sau leiskim
pajausti, kas šilta.
Tyliai. Mažyčiais.
Per kaklą per pilvą.
Neikas nemato
Neikas negirdi.
Pajauski alsavimą
Gilų, nesuvaidintą.
Norėki. Norėki.
Juk niekas nepyks.
09.07.05
Pagalvėn.
Užmigti ir nebeatsikelti.
Matyti tai, ko visai
nenori matyti.
Pagalvėn galvą
sukišus.
Pamiršt.Pamiršt.
Sapnuoji
beprasmiškai.
Nesipina niekas
Pairšt neišeina.
Kandi.Pyksti.
Pamiršti.Pamiršti.
Iš galvos vis
neišlenda.
Sapnuos slapstos.
Nenaudėlis juodas
nenori palikti.
Kankina. Kankina.
Ir graužia
skaudžiausiai viduj.
Pamiršti.
Paliki.
Pabėk.
09.07.05
Upėj.
Upėj pasislėpsiu.
Akmenim apsistatysiu.
Nenoriai, Nebyliai -
lauksiu, tylėsiu.
Pievoj gulėsiu.
Viena sau norėsiu.
Kaip noris gyvenkit,
bet aš nekalbėsiu.
Mėdžiuos gyvensiu.
Mėtų laikus pati sau
paišysiuos.
Nenori - nereikia,
žmonių dar daug likę.
09.07.05
Pabėki.
Pabėki vaike iš spalvų
Į tolimą pasaulį,
kur žmonės vaikšto be lėlių,
nežino juoko garso.
Kur nieks nematė žydinčios gėlės,
kur nieks neuode lietaus kvapo.
Išeiki iš sapnų šviesių
Į kitą, tikrąjį pasaulį.
09.07.19
Paryčiais.
Paryčiais su kava
Kvepenčiu lietum lauke,
Akys mato miestą
namus.medžius.laukus.
Rankos aukštai ..
į dausas.
Lūpos spaudžiacigaretę
Ausys ieško mielo garso,
Nosis uodžia vasaros kvapus
Rasotą žolę ir medžius ..
09.07.19
Mėlynėse augo.
Mėlynėse augo
Mergaitė gražioji
Kvėpavo jinai
tiktai gėlėmis.
Močiutė jai sakė:
"Pasaulis beribis"
Mergaitė atkirto:
"O man nesvarbu"
Išėjo mergaitė,
pasaulio pažinti
ištiesus į saulę rankas..
Pamatė ji tylų,
nebylų berniuką,
Sėdintį ant
tvoros atbrailos ..
Priėjo mergaitė,
prie liūdno berniuko,
Uždėjo ranką ant
jojo galvos ..
Pakėlė akis
liūdnasis berniukas,
o mergaitė išnyko
su juo.
09.06.24
Tobuli sapnai.
Tobuli sapai
Nepagražintoj realybėj
Tolumoj nykstantys
žmonių šešėliai, nakty.
Gyvenimai gražūs,
kai patys to norim
Plauki pasroviui
Ir lauki .. tuojaus.
Norėki paversti
Kažką tikru žmogumi
Norėki pakeisti
Spalvų supratimą
Šešėliai išblunkantys
dienos šviesoje
O laikrodis tiksi tyloj
Begalinėj.
09.06.24
Nebijo gyventi.
Šešėliai lietuje
Gyvenantys naktyje
Muzika tyloje
Tyliai skambanti
galvoje.
Kojos lėtai
Judančios į priekį
Akys bėgiojančios
Kambario sienomis
Rankos norinčios
Tavimi džiaugtis.
Aistroje paskendę
Norintys išnykti
Blakstienomis kūnais
Nebijo gyventi.
09.06.24
Žmonės bekvapiai.
Sienom užsistatė,
patys to nematė
Žmonės jiems kalbėjo,
bet jie nameliuose sėdėjo.
Miškuos pasislėpę,
Tie žmonės be laimės,
Savo sielas užrakino
Medžiuose bekvapiuos.
Spalvas pardavė.
Skoni prarado.
Kvapų neužuodė
Žmonės bekvapiai.
09.06.23
Kalėjmas.
Pasiilgę šilumos beribėj tamsoj
Pirštais vedžioja per sienas.
Šaltoj.Gilioj.Drėgnoj.Tyloj.
Papūtęs matai šiltą orą išnykstant
Prisimerkęs nejudančiomis akimis..
Vis vedžioji per sienas.lubas.ir.grindis
Viskasviena. Betonas.betonas.
Pasiilgęs jos pirštų supranti ką padarei
Ir verki. Verki gailiai ir tyliai ir vienas.
Pasiilgęs kvapų tų šiltų, jos plaukų
Užsimerkęs intymiai galvoji.
Būti ten.
09.06.19
Medžius aplijom.
Medžius aplijom.
Avietėm apaugom.
Pasakom tikim.
Vėjų nematėm.
Žmonių mes nebijom,
tik traukinius matom.
Boružės ropoja
Vaikai jas sekioja.
Patalais užsikloję.
Nenorom pavilioję.
Mūms garsiai besijuokiant
lūpom bėgioja.
Pabėgom nuo juodo
Giriomis lakstom.
Tenai kur garsai
su spalvom tyliai
šnabžda.
09.05.26
Sapnan sulindę.
Sapnan sulindę
Nenorėdami išeiti
Akis užmerkę
Alyvom dvelkia.
Smilkalai dega
Lūpom bėgioja
Sakyti niru
Juos kažkas laiko.
Pasauliai platūs
Dangumi slapstos
Alyvos žydi
Akim palydi.
Rankas tiesia
Vandeniu šlakstos
Spalvų nemato
Viskas be kvapo.
Akys užmerktos
Sušalusios lūpos
Pirštai nebeliečia
Jūroje taškos.
Paukščius palydi
Dūmais pasitinka
Išėjusių laukia
Atėjusius muša.
Akyse matos
Plaukuose slapstos
Pirštai sulinkę
Kojos nevaikšto.
Gyventi nori
Sapnuoti bijo
Vandenin lenda
Debesų nemato.
09.05.20
Jie miega.
Jie miega.
Rankomis
užsidengę akis,
Kad nematytų spalvų.
Jie girdi.
Tik savo sapnus,
Jiems kiti neįdomūs.
Pabudę bijo
tikrovės.
Nori sapnuot
Ir išnykt.
Savo sapnų
pasauly.
09.05.09
Saldi mergaitė.
Saldi mergaitė.
Radonos kurpaitės.
Juoda suknelė ir
Vaikiškos akys.
Žmonės nemato.
Saldžioji per lietų.
Netirpsta.Pamato.Nujaučia.
Kurpaitės skamba.
Vandenin lenda.
Mėlyno, žalio
pasaulio rūmus.
Nenori sugrįšti.
Pasilikti kėtina.
Juodą suknelę -
Pakeisti žalia.
Bangos linguoja,
Motulės niūniuoja.
Dainas jos dainuoja,
Mergaitė - maldas.
09.05.09
Raud.Fėja.
Norėjau būti išgirsta,
Norėjau būti suprasta,
Norėjau būti Ta -
Raudonplauke fėja, Jo sapne.
Norėjau valgyti avietes,
Norėjau plaukuose,
žalią kaspiną ryšėti,
Norėjau gaudyti drūgius,
prie mėlyno vandens.
Buvau. Buvau tik Jo -
visa visa.
Buvau ir išgirsta,
ir suprasta.
Ryšėjau žalią kaspiną
plaukuos..
Deja.
Matyt ne man būti Ta -
Raudonplauke fėja,
Jo akyse.
Esu skirta tik Jam -
Vienintėliam - Mano Rudeniui.
09.04.28
Tik Rudeniui.
Jie mato ugny tavyje.
Tu - liūdesį veide.
Jei sako : "Būki Tu linksma."
Tu atsakai : "Yra taip, kaip yra."
Jie žada aukso duot
Ir saugot, garbinti, tausot,
Bet ne, Tu ne tokia,
Tu nori būti tiktai vieno mylima.
Jie sako : "Būki mums Tu - Ta - Viena"
Sakai jiems : "Ne jums esu juk aš skirta,
Ne jums mane myluot ir saugot,
Ne jums , o Jam - tik Rudeniui esu skirta."
09.04.28
Blakstienomis.
Blakstienomis tyliai
Tu glostei mane,
Nekantriai belaukdamas ryto.
Norėjai pamatyti Saulę manyje
Ir Debesis, ir Lietų.
Iš vandens.. tyloje..
Pabusti matant Tave.
Žvaigždėm aukštai šviečiant..
Rūkyti rasoje.
Tavo akyse.
Ir juoktis ir verkti
Ir žaisti ir pykt
Norėti būčiuotis,
kol rytas ateis.
Kutenki.Myluoki.Būčiuok
ir Tausok.
Vienutėje žmonės nemato tamsos.
Laikyki Tą ašarą mano,
kurią turėjai delne.
Laikyki - Neatiduok - Pasilik.
09.04.28
Priimki.
Priimki.
Vėl paliesk.
Tais pirštais
meile suteptais.
Norėk.
Kaip naktimis norėjai.
Ir žiūrėki tom akim,
kurios žino tai
ką žino tik širdis.
Prisimink.
Lapai. Vanduo. Juokas.
Prisimink.
Mano ašara, Tavo delne.
Prisimink..
Laukiu.
09.04.27
Ledinis vanduo.
Lipk.
Į ledinį vandenį.
Nakties tamsoje.
Brisk.
Pranyk ežere.
Mėlynoje gelmėje.
Nerk.
Matyki vandenį.
Virš savęs.
Dabar dangus - vanduo.
O Saulė - paskendusi jame.
Ir Žemė čia - visai nebe žalia.
09.04.26
Rudeniui.
Prarasti.
Tik Rudeniu tikiu.
Ir vėl.
Vėl lapai spalvoti.
Bet dabar tik viduj,
Nepriima atgal.
Negalėjau tikėtis.
Kaip visada naivi.
Kai prarandi - supranti.
//
Lapai spalvoti,
Mano viduj.
Paukčiai čiulba
Danguj.
Pasauliai maišos
Nauji ir Seni.
Nori, bet negali.
Neleižia - laiko.
Tikiesi,Lauki,Bijai.
Patikėk.
Nugalėk.
Priimki atgal.
Į Tavo Mėnulyje
esanti Rudenį.
Taip reikia.
Taip skauda.
Bet lauki, nes nori.
09.04.26
Gyvenimai mano.
Ateina.
Išeina.
Ateina.
Išeina.
Kaip svajingi sapnai.
Gyvenimai mano.
Skausmai ir
džiaugsmai.
Pamyli.
Paglosto.
Paspjaudo.
Išjuokia.
Visuomet nepamirštamai.
Jie skriaudžia,
bet moko.
Jie guodžia,
bet ne per daug,
kad neimtum manyti,
jog jau viskas gerai.
09.04.26
Šešėliai.
Šešėliai žaidžia,
vaiko delnuos.
Šypsenos matos,
šviesiuos veiduos.
Norėtum pajust
tą jaukumą?
Nenumaldomas noras
bėgioti po pievas,
gaudyt drūgius.
Rinkti avietes, lapus?
Tikiu.
Aš irgi.
09.04.10
Lie.
iš delnų pradės kristi lietus,
kuriuo aš pamatinsiu Tave,
nes tik juo gyveni.
Ir žodžiai patys dėliosis jame,
o lietutis vis kris ir vėl kris..
Ir tada Tu paimsi tuos delnus,
juos suspausi savuose delnuose
ir patraukęs juos į mane Tu sakysi:
Pasilik, tai tik tau ir tik čia.
09.03.31
Lietutis.
Berniukas kerinčiom akim,
Gyvenantis savam pasauly,
Atgimstantis lietuj Jisai
Ir tikintis tiktai Dievais ir Deivėm.
Spalvotos akys Jo,
Matė daugiau blogo negu gero,
Tačiau lietus Jam to,
Neleidžia prisiminti.
Berniukas bijo vėl mylėti,
Patirti iždavystės skausmą,
Tačiau gal atsiras tokia,
Kuri padės jam atsitiesti.
Berniukas Tas - Lietutis.
Atgimstantis tiktai lietuj
Ir tiktai naktį.
09.03.31
Fėja.
Balta Tu mergaitė,
raudonais plaukais,
Jo sapne Tu užaugai
ar bent tai žinai?
Lakstei Tu po pievas,
suknele trumpute
ir atrodei laiminga,
būdama Jo.
Plaukais sukeltais,
kaspinu žaliu,
kai Jis tau glostydavo galvą,
prie tyro vandens.
Mergaite, mieloji,
ar būsi Tu Jo,
bet ne sapne?
Ar būsi pasauly,
kurį abu gerai žinot?
Ar mylėsi Jį taip,
kaip mintyse?
Ar ištversi tą laiką,
kurį laikom diena,
kada nesapnuojam
deja...
09.03.01
Mes vienodi.
O Mes juk vienodi
ir kas pagalvotų..
Kad jaučiam tą patį.
Kad norim to pačio.
Kad Mūsų akys
vienodai mato.
Kad Mūsų ausys
vienodai girdi.
Ir Mūms nieko nereikia,
nes turim viens kitą
ir niekas nedraus
Mūms būti be kito,
juk Mes viską galim,
nes esam kartu.
O Mūsų pasauliai
vienodai ryškūs,
vienodai gražūs,
vienodai neaiškūs.
Bet dabar juk jis vienas,
todėl ir lengviau,
būsim Mes vienas,
kaip esam dabar.
09.03.01
