Negyvenamoj saloj
įmesta bedugnėn
su visais baisiausiais
žmonių burtais.
Rėkti negali, nes vistiek
negirdi niekas,
nežinia beribė skverbiasi
pro odą
akys mato tamsą
kejos nejuda iš baimės
rankos bando atpažinti
daiktus
veltui.
Pilnatis geltona -
vienas šviesus daiktas
primenantis, kad gyveni.
Lašo garsas skamba
kaip liūtis
Lapo šnareys, kaip
miškas vėjuotą vakarą.
Galvojant, net mintys
atsimuša, kaip aidas.
Atsisėdus tyliai,
ant kažko glitaus
ir drėgno,
laukiu saulės nušvitimo,
trumpo, tvankaus oro
išnykimo
ir
Tavęs.
09.12.15
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą